Ėduonis labai plačiai paplitęs tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų.

Diagnozavus ėduonį, jį būtina gydyti (išvalyti pažeistus audinius ir plombuoti), nes šis procesas greitai progresuoja, pereidamas į gilesnius danties audinius, vėliau paliesdamas pulpą (kur yra nervai) ir periodontą. Negydant dažniausios komplikacijos – pulpitai, viršūniniai periodontitai. Tokiam gydymui sugaištama nemažai laiko, didėja išlaidos.

Ėduonis gali pažeisti ir danties šaknį, tuomet gali tekti išrauti dantį.

Nedideli dantų vainikų defektai gali būti saugiai atstatomi naudojant plombines medžiagas. Naudojant naujausių kartų plombines medžiagas, gali būti atstatoma danties kramtomojo paviršiaus ar kandamojo krašto anatomija bei estetika. Dantų paviršiuose, kurie patiria didelę apkrovą, likus plonoms danties sienelėms, bei kitais atvejais, kai danties formai atstatyti prireikia didelio kiekio plombinės medžiagos, dantų plombavimas dažnai nerekomenduojamas, nes neužtikrina ilgalaikės sėkmės.

Ištobulinus plombines medžiagas prasiplėtė jų panaudojimo indikacijos, todėl dažnai galima išvengti bereikalingo dantų protezavimo, problemą išsprendžiant mažiau invazyviu ir ekonomiškesniu būdu – dantų plombavimu. Labai svarbu, jog dantų plomba tolygiai pereitų link dantų paviršiaus ir būtų lengvai prižiūrima. Dantų plomba turėtų tinkamai atstatyti kontakto su kaimyniniu dantimi tašką bei netrukdyti sukąsti ir judinti apatinio žandikaulio į šonus.