Dantų balinimas veikia naudojant specialias balinamąsias medžiagas (dažniausiai peroksido pagrindu), kurios skaido danties emalyje ir dentine esančius pigmentus. Balinimas efektyviausias natūraliems dantims, tačiau neveikia plombų, vainikėlių ar laminatų. Netinka nėščioms, maitinančioms, turintiems jautrius dantis ar dantenų problemų.

Yra keli būdai: balinimas klinikoje (greitesnis rezultatas, naudojamos stipresnės koncentracijos medžiagos, kartais aktyvuojamos specialia lempa), balinimas kapomis namuose (pagal individualius atspaudus pagamintos kapos pripildomos balinimo geliu, procesas trunka kelias savaites) ir nereceptinės priemonės (mažiau efektyvios, pvz., balinimo juostelės, pastos).

Laminatės – tai plonos, individualiai pagamintos keramikos ar kompozito plokštelės, tvirtinamos prie priekinio danties paviršiaus. Jos gali koreguoti dantų spalvą (kai nepadeda balinimas), formą, dydį, uždaryti tarpus tarp dantų (diastemas), paslėpti nedidelius nuskilimus ar nelygumus.

Estetinis plombavimas atliekamas tiesiogiai burnoje, sluoksniuojant kompozitinę plombą ant danties paviršiaus. Tai greitesnis ir pigesnis būdas koreguoti nedidelius defektus. Laminatės gaminamos laboratorijoje ir yra tvirtesnės, ilgaamžiškesnės, atsparesnės spalvos pokyčiams, tačiau reikalauja didesnio danties audinio nušlifavimo ir yra brangesnės.

Tiek estetiškai plombuotiems dantims, tiek laminatėms reikalinga tokia pati kruopšti burnos higiena kaip ir natūraliems dantims: reguliarus valymas šepetėliu, tarpdančių siūlu, profesionali higiena. Reikėtų vengti kramtyti labai kietą maistą priekiniais dantimis, naudoti dantis ne pagal paskirtį (pvz., kramtyti nagus, atidarinėti pakuotes).

Šypsenos dizainas – tai kompleksinis planavimo procesas, kurio metu, atsižvelgiant į paciento veido bruožus, lūpų liniją, dantenų kontūrą ir individualius pageidavimus, sukuriamas estetiškiausios ir harmoningiausios šypsenos planas. Tam gali būti pasitelkiamos įvairios estetinės odontologijos procedūros (balinimas, laminatės, estetinis plombavimas, ortodontija).

Nedidelius nelygumus ar tarpelius kartais galima paslėpti estetiškai plombuojant ar laminatėmis. Tačiau esant ženkliam dantų susigrūdimui ar netaisyklingam sąkandžiui, geriausias ir sveikiausias sprendimas yra ortodontinis gydymas (breketai ar kapos). Estetinės priemonės tokiu atveju gali tik maskuoti problemą, bet jos neišsprendžia.

Implantai atstoja natūralią danties šaknį, todėl stimuliuoja žandikaulio kaulą ir apsaugo jį nuo nykimo. Jie yra stabilūs, nevargina gretimų dantų (nereikia jų šlifuoti kaip tilteliams), atkuria natūralią kramtymo funkciją ir estetiką. Tai ilgaamžiškiausias dantų atkūrimo sprendimas.

Procesas individualus. Po implanto įsriegimo paprastai laukiama 3-6 mėnesius, kol jis prigyja kaule (oseointegracija). Po to tvirtinama atrama ir gaminamas vainikėlis ar kitas protezas. Kartais įmanoma ir momentinė implantacija bei laikinas protezavimas iškart po danties pašalinimo. Tikslų planą sudaro gydytojas po ištyrimo.

Daugumai pacientų implantacija galima. Pagrindinė sąlyga – pakankamas žandikaulio kaulo kiekis ir kokybė (jei trūksta, atliekama kaulo priauginimo procedūra). Kontraindikacijos gali būti nekontroliuojamos lėtinės ligos (pvz., diabetas), tam tikrų vaistų vartojimas, rūkymas, prasta burnos higiena, spindulinė terapija galvos/kaklo srityje.

Jei trūksta žandikaulio kaulo implanto įsriegimui (dėl ilgalaikio danties nebuvimo, traumos ar ligos), atliekama kaulo priauginimo procedūra. Tam naudojama nuosavas paciento kaulas, dirbtinės kaulo pakaitalo granulės arba donorinis kaulas. Tai leidžia sukurti pakankamą pagrindą implantui.

Implantams, kaip ir natūraliems dantims, reikalinga kruopšti kasdienė higiena: valymas šepetėliu, tarpdančių siūlu ar specialiais tarpdančių šepetėliais. Ypač svarbu valyti sritis aplink implantą. Būtini reguliarūs vizitai pas odontologą ir burnos higienistą profesionaliai priežiūrai.

Šiuolaikinių dantų implantų sėkmės rodiklis yra labai aukštas – virš 95%. Tinkamai prižiūrimi ir esant gerai bendrai sveikatai, implantai gali tarnauti visą gyvenimą. Pagrindiniai ilgaamžiškumą lemiantys veiksniai yra paciento burnos higiena ir reguliarūs vizitai pas odontologą.

Taip, netekus visų dantų, galima atkurti visą dantų lanką implantais. Tam naudojamos įvairios metodikos, pvz., "All-on-4" ar "All-on-6", kai visas fiksuotas protezas tvirtinamas ant 4 ar 6 implantų. Tai leidžia išvengti nepatogių išimamų protezų.

Dantų šepetėlis gerai nuvalo tik priekinius, galinius ir kramtomuosius paviršius. Tačiau jis nepasiekia tarpdančių, kur kaupiasi apie 40% apnašų ir maisto likučių. Tarpdančių siūlas ar specialūs šepetėliai yra būtini šioms sritims išvalyti ir užkirsti kelią ėduoniui bei dantenų uždegimui.

Higienistas ultragarsiniu skaleriu ir specialiais rankiniais instrumentais pašalina kietąsias apnašas (dantų akmenis) virš dantenų ir po jomis. Po to dantys nupoliruojami specialia pasta ir šepečiu, kad paviršius būtų lygus ir sunkiau kauptųsi naujos apnašos. Gali būti atliekama fluoro aplikacija.

Abu šepetėliai gali būti efektyvūs, jei naudojami taisyklingai. Elektriniai šepetėliai dažnai geriau pašalina apnašas dėl greitų automatinių judesių ir gali būti naudingesni žmonėms, turintiems sunkumų su rankų motorika. Svarbiausia – valyti dantis du kartus per dieną po 2 minutes ir pasirinkti minkštą šepetėlį.

Burnos skalavimo skystis nėra būtinas, bet gali būti naudinga papildoma priemonė. Antiseptiniai skysčiai padeda mažinti bakterijų kiekį, fluoro turintys skysčiai stiprina emalį. Tačiau skystis niekada nepakeičia mechaninio dantų valymo šepetėliu ir siūlu. Dėl tinkamiausio skysčio pasitarkite su odontologu ar higienistu.

Cukrus ir kiti lengvai fermentuojami angliavandeniai (saldumynai, miltiniai produktai, saldūs gėrimai) yra pagrindinis bakterijų maistas, skatinantis rūgščių gamybą ir ėduonį. Rūgštūs produktai (citrusiniai vaisiai, gazuoti gėrimai) gali sukelti emalio eroziją. Svarbu subalansuota mityba, pakankamas vandens vartojimas ir užkandžiavimo tarp valgymų ribojimas.

Dažniausia priežastis – netinkama burnos higiena (susikaupusios bakterijos ant dantų, liežuvio, dantenų). Kitos priežastys gali būti dantenų ligos, burnos sausumas, tam tikras maistas (česnakai, svogūnai), rūkymas, kai kurios virškinimo ar kvėpavimo takų ligos. Pirmiausia reikia užtikrinti gerą burnos higieną, įskaitant liežuvio valymą. Jei kvapas išlieka, kreipkitės į odontologą.

Taip, tai tiesa. Tyrimai rodo ryšį tarp lėtinių burnos infekcijų (ypač periodontito) ir širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto, kvėpavimo takų ligų, nepalankių nėštumo baigčių. Burnoje esančios bakterijos ir uždegiminiai procesai gali patekti į kraujotaką ir paveikti kitus organus. Rūpinimasis burnos sveikata yra svarbi bendros sveikatos dalis.